Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Andrew Seaman / Unsplash.com nuotr.

Socialinis nerimas yra toks nerimas, kada žmogus turi perdėtą socialinių sąveikų baimę. Paprastai vaiką, turintį padidėjusį socialinį nerimą, lanko tokios mintys „ką kiti pagalvos apie mane?“, „kaip aš atrodau kitiems?“, „kas, jei aš kitiems nepatinku ir mane atstums?“ Nerimaudamas dėl socialinių sąveikų, vaikas yra linkęs jausti gėdą ir baimę būdamas kitų akivaizdoje. Vaiko socialinis nerimas gali neigiamai paveikti kasdieninį jo gyvenimą, įskaitant ne tik bendravimą su kitais vaikais ar suaugusiaisiais, bet ir mokyklinę veiklą. Socialinis nerimas dažnai gali likti nepastebėtas, jeigu tėvai neskiria pakankamai dėmesio savo vaikui. Be to, kalbant apie tėvystę, dažniausiai analizuojamas mamos indėlis į vaiko auklėjimą, tačiau labai svarbu atsižvelgti ir į tėčius. Tad šiuo įrašu ir noriu atkreipti dėmesį būtent į šį klausimą – kokią įtaką tėčiai daro vaiko socialiniam nerimui?

Skirtingi tėvų vaidmenys

Modernioje visuomenėje ir išsivysčiusiose šalyse, skirtumas tarp tėčių ir mamų vaiko auginimo rolių sumažėjo. Tačiau psichologų tyrimai rodo, kad vaikai siekia vidinio saugumo ir rūpesčio iš savo mamų, o užuominas apie išorinį pasaulį bando susirinkti iš tėčių. Kai kurie psichologai teigia, kad tėčiai yra atsakingi už specifinę rolę – paruošti vaiką susitvarkyti su išoriniu pasauliu.

Kas šiandieninėje visuomenėje mums yra išorinis pasaulis ir kokie yra jo kylantys pavojai? Modernioje, šiuolaikinėje visuomenėje, kur nereikia saugotis pavojingų, laukinių gyvūnų, o aplinka yra mažiau ar daugiau reguliuojama ir kontroliuojama, pagrindinis pavojus žmonėms yra ne kas kita, kaip patys žmonės. Taigi, išorinio pasaulio pavojumi gali tapti socialinės sąveikos. Dar ankstyvoje vaikystėje vaikai žiūri į savo tėvus bandydami suprasti, ką jie galvoja apie vieną ar kitą įvykį ar žmogų. Tokiu būdu vaikai ieško užuominų apie pasaulio saugumą ir formuoja tikrovę atitinkančius arba neatitinkančius įsitikinimus apie pasaulį. Tačiau kalbant apie vaiko poreikį apsisaugoti nuo išorinio pasaulio grėsmių, pasirodo, kad vaikai instinktyviai yra linkę labiau būti veikiami informacija gauta iš tėčio, o ne iš mamos. Jei tėčiai rodo socialinį nerimą, vaikai interpretuoja tai kaip stiprų neigiamą signalą apie tam tikrą pavojų aplinkoje ir tokiu būdu jaučia daugiau nerimo bei baimių.

Kai mažiau tampa daugiau, bet ne geriau

Raidos psichologijos atstovai teigia, kad tėčiai, nepakankamai įsitraukiantys į vaiko auginimą, stokojantys šilumos, neskatinantys vaiko savarankiškumo bei patys išreiškiantys nemažai nerimo, skatina ir savo vaikų nerimastingumą. Mokslininkų Bogels ir Perotti 2011 metais atliktas tyrimas rodo, kad vaikas turi didesnę galimybę tapti socialiai nerimastingu, jei jo tėtis yra socialiai nerimastingas. Tuo tarpu, jeigu mama yra socialiai nerimastinga, tai vaiko taip stipriai neveikia, kaip kad tėčio nerimas. Tad socialinį nerimą išgyvenantys tėčiai perduoda jį ir savo vaikams. Dar daugiau, Bogels ir Perotti tyrimas atskleidė, kad jei tėtis patiria daug nerimo, mama nori kompensuoti kylantį vaiko nesaugumą ir jos rūpestis vaiku padidėja. Paradoksalu, bet toks mamos elgesys dar labiau padidina vaiko nerimą dėl pernelyg intensyvaus saugojimo ir vaiko savarankiško aplinkos tyrinėjimo ribojimo.

Kaip nepakliūti į tokią situaciją ir ką gi daryti tėčiams, kurie nori apsaugoti vaiką nuo padidėjusio socialinio nerimo?Kad vaikas jaustųsi saugus, svarbu, kad tėtis jam skirtų laiko, bendrautų, žaistų, kartu tyrinėtų pasaulį. Žaisdami su savo vaikais, tėvai daugiau ar mažiau išmoko ir paruošia juos susidūrimui su išoriniu ir ne visada saugiu pasauliu. Rekomenduojama kartais žaisti ir taip, kad vaikas galėtų siusti su tėveliais ir kone verstis kūliais. Tokie šiurkštesni žaidimai ir siutimai, padeda vaikui imtis įvairių rolių (būti agresyviam, nugalėtam, stipresniam, žaismingam, besidžiaugiančiam ir pan.). Tokie žaidimai yra siejami su didesniu vaiko socialiniu pasitikėjimo vystymu. Manoma, kad tokio grubesnio žaidimo metu vaikui kylantis vidinis susijaudinimas yra labiau sietinas su džiaugsmu, o ne su baime. Tokiu būdu vaikui tampa lengviau toleruoti kylantį jaudulį socialiniuose susibūrimuose ar bendravime su kitais žmonėmis, mažėja socialinis nerimas.

Taigi, nors dažniausiai kalbant apie vaikų auklėjimą dėmesys atitenka mamoms, bet nepamirškime kokie svarbūs vaiko suvokiamam pasauliui yra tėčiai. O kartais turintys ir netgi didesnę įtaką.

CV

Gintė Gudzevičiūtė

„Esu baigusi studijas Vilniaus universitete ir įgijusi klinikinės psichologijos magistro laipsnį. Priklausau Lietuvos psichologų sąjungai. Konsultavimo patirtį pradėjau kaupti savanoriaudama emocinę paramą teikiančioje organizacijoje ,,Jaunimo linija”, kurioje įsitikinau, kad atviras ir nuoširdus pokalbis tarp žmonių ne tik ramina, bet taip pat padeda rasti atsakymus. Dėl nepalankių gyvenimo aplinkybių ar sunkumų, vienam kartais būna sunkiau išgyventi savo rūpesčius, atrasti išeitį, apima liūdesys, užvaldo įtampa, prarandama pusiausvyra. Tikiu, kad tokiu atveju gali padėti pokalbis, kuriame esi išklausytas, nekritikuojamas, suprastas. Tad kviečiu pasikalbėti!“

Domėjimosi sritys:
  • Jausmai (nerimas, liūdesys, depresija, pykčio protrūkiai);
  • Tarpasmeninių santykių sunkumai ir problemos;
  • Perfekcionizmas, įkyrios mintys;
  • Nepasitikėjimas savimi;
  • Krizinės situacijos.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, grupiniais užsiėmimais, vedu seminarus.
Tikslinės grupės: paaugliai, suaugusieji.
Kalbos: lietuvių, anglų.
Gintė Gudzevičiūtė

Klinikinės psichologijos magistrė, Lietuvos psichologų sąjungos narė, vedanti grupinius užsiėmimus, individualias konsultacijas bei viešus seminarus. Specializuojasi ir domisi tarpasmeninių santykių sunkumais ir problemomis, jausmais (nerimas, liūdesys, depresija, pykčio protrūkiai), krizinėmis situacijomis.

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt