Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Šaltinis: www.unsplash.com

Gyvenime esame vieni nuo kitų priklausomi, todėl mūsų gebėjimai užmegzti ir palaikyti ilgalaikius, artimus santykius yra mūsų egzistavimo pagrindas. Iš tiesų turime tai, ką šiuolaikiniai socialiniai psichologai vadina poreikiu priklausyti – susisaistyti su kitais žmonėmis ryšiais, kurie užtikrina ilgalaikius teigiamus tarpusavio santykius. Tačiau jei poreikis priklausyti yra blokuojamas, mes patiriame atstūmimą – atskyrimą iš visuomenės arba ignoravimą. Jei atstumtiems žmonėms suteikiama galimybė užmegzti naują draugystę, jie nori ir trokšta ja pasinaudoti.

Egzistuojant poreikiui priklausyti atsiranda klausimai, kokie veiksniai lemia prieraišumo ir meilės atsiradimą? Kodėl vieni žmonės mums atrodo patrauklesni už kitus?

Artimumas ir tarpusavio sąveika

Vienas iš patikimiausių rodiklių norint nuspėti, ar du žmonės artimiau draugauja, yra akivaizdus jų artumas. Artumas – tai geografinis artumas, numatantis simpatijos jausmo atsiradimą. Artimumas gali tapti sąlyga ir priešiškumo atsiradimui, bet kur kas dažniau pastebima simpatija. Sociologai pastebėjo, kad dažniausiai tuokiasi žmonės, gyvenantys kaimynystėje, dirbantys vienoje darbovietėje ar bent panašioje sferoje ar besimokantys vienoje mokykloje. Iš tikrųjų ne tiek geografinis atstumas yra svarbus, kiek „funkcionali distancija“ – t.y. kaip dažnai žmonės susiduria kasdieniniame gyvenime, kaip dažnai susikerta žmonių keliai. Mes dažnai susidraugaujame su tais, su kuriais visiškai atsitiktinai tenka sąveikauti dėl to, kad šalia kabinetai, kad naudojamės ta pačia automobilių stovėjimo aikštele ir pan. Toks nuolatinis sąveikavimas sudaro žmonėms galimybę atrasti vieniems kituose panašumų, pajausti simpatiją ir tiesiog palaikyti vieniems kitus tam tikros naujos grupės nariais.

Kodėl artimumas gimdo simpatiją? Vienas iš veiksnių – abipusis pasiekiamumas. Juk akivaizdu, kad kur kas mažiau šansų yra susipažinti su žmogumi iš kitos šalies ar net miesto. Be to nustatyta, kad mes draugiškesni artimesniems kaimynams nei gyvenantiems toliau. Taigi artimumas žmonėms leidžia rasti vieniems kituose panašius bruožus ir keistis dėmesio ženklais. Be to, simpatijos atsiradimui svarbu ir paprasčiausiai greitesnė sąveika. Pavyzdžiui pozityvus laukimas ir lūkesčiais grindžiama simpatija, kai tikimasi kad jis arba ji bus malonus žmogus ir kad jūs puikiai derėsit, didina šansus, kad tarp jūsų iš tiesų susiklostys malonūs santykiai.

Kuo dažniau matome, tuo labiau mėgstame žmogų?

Daugiau nei 200 socialinės psichologijos eksperimentų parodė, kad pažinimas neskatina paniekos ir sudaro sąlygas teigiamoms nuostatoms susiformuoti. Paprasčiausias įvairių naujų dirgiklių – beprasmių skiemenų, kiniškų hieroglifų, muzikos kūrinių, veidų – pakartotinis rodymas, skatina žmones juos palankiau vertinti. Taip yra ir su žmonėmis, kuo dažniau juos matome, tuo labiau juos mėgstame ir pradedame palankiau vertinti, netgi save mes mylime labiau tada, kai matome save tokius, kokius esame įpratę matyti. Tokio, taip vadinamo pakartotinio demonstravimo (psichologijoje vadinamo paprastąja ekspozcija) reikšmė, yra labai didelė prisitaikant ir susipažįstant su nauju žmogumi, kadangi šis „užprogramuotas“ reiškinys, lemiantis patrauklumą ir prisirišimą, padėjo mūsų protėviams skirstyti žmones į pažįstamus bei nekeliančius grėsmės ir potencialiai pavojingus. Neigiama šio reiškinio pusė yra ta, kad susidūrę su nepažįstamais, nematytais ir naujais dalykais, daromės atsargūs. Šiandien šį pakartotinio demonstravimo reiškinį galima pastebėti ne tik žmonių tarpusavio santykiuose, šį reiškinį taip pat sėkmingai išnaudoja reklamos kūrėjai ir užsakovai bei politikai.

Taigi, artimumas, lūkesčiai apie žmogų bei nuolatinis žmogaus matymas sudaro sąlygas tolimesniam bendravimui ir abipusiškiems santykiams. Gal ir tavo geriausi draugai ar antrosios pusės yra tie žmonės, kurie nuolat būdavo šalia tavęs? Gal pamatęs simpatišką žmogų tikėjaisi, kad su juo bus malonu pabendrauti ir neklydai? Na, o jei dar nespėjai užmegzti santykių su žmonėmis, kuriuos pastebi ir su kuriais nuolat prasilenki savo aplinkoje, puiki proga susipažinti – galbūt tai bus puiki naujos bei malonios draugystės pradžia.

CV

Antanas Mockus

„Esu baigęs psichologijos bakalauro (2005 m.), klinikinės psichologijos magistro (2007 m.) studijas Vilniaus universitete. Šiuo metu studijuoju psichologijos mokslų krypties doktorantūroje Mykolo Romerio universitete. Priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.

Konsultavimo patirtį pradėjau kaupti dirbdamas savanoriu emocinės paramos telefonu tarnyboje „Jaunimo Linija“ (2001 – 2006 m.), atlikdamas 4 mėn. praktiką Vaiko raidos centro vaikų psichiatrijos ir vaikų psichiatrijos dienos stacionaro skyriuose, vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje (2007 m.), dirbdamas psichologu Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje (2005 – 2007 m.). Vėliau konsultavimo įgūdžius tobulinau dirbdamas medicinos psichologu Trakų psichikos sveikatos centre (2007 – 2011 m.), Mykolo Romerio universiteto psichologinėje tarnyboje (2010 – 2015 m.). Šiuo metu konsultuoju užsiimdamas privačia praktika (nuo 2008 m.).

Manau, kad renkantis psichologą svarbu pajausti, ar jis man kaip žmogus tinka ir patinka, ar juo pasitikiu kaip specialistu. Tai galima padaryti skaitant mano įrašus tinklaraštyje ir kitur internete.“

Domėjimosi sritys:
  • Sunkumai užmegzti artimus ir ilgalaikius santykius;
  • Nuotaikos problemos (nerimas, įtampa);
  • Santykių krizės (konfliktai, skyrybos);
  • Tarpasmeninių santykių problemos;
  • Pasitikėjimo savimi stoka.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, grupiniais užsiėmimais, vedu seminarus.
Tikslinės grupės: suaugusieji.
Kalbos: lietuvių, anglų.
Antanas Mockus

Klinikinis psichologas, turintis 10 metų psichologo darbo patirtį bei 6 metų socialinės psichologijos paskaitų skaitymo ir seminarų vedimo patirtį Mykolo Romerio universitete, buvęs Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos politikos komiteto pirmininkas. Šiuo metu užsiima privačia praktika, yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos instituto lektorius.

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt