Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Mohamed Abdelgaffar / Pexels.com nuotr.

Pradedame naują šio tinklaraščio rubriką – atsakymus į skaitytojų klausimus. Šio puslapio apačioje spausk mygtuką „Klausk psichologo“, užduok sau rūpimą klausimą ir gauk atsakymą, o atsakymus į įdomiausius ar dažniausius klausimus skelbsime ir šiame tinklaraštyje. Šįkart – klausimas apie vaikų pyktį.

Sveiki. Mano sūnui 6 metai ir jam kartais užeina pykčio proveržiai, tada kažką lyg ir netyčia sudaužo, sulaužo. Jis yra pakankamai baudžiamas, mes kalbam apie jo padarytas žalas namuose ar mokykloje. Kodėl jis taip elgiasi? Kartais galvoju, gal esu bloga mama (vieniša), gal nesuteikiu jam visko, ko reikia – nežinau…

Atsako klinikinė psichologė Audronė Bakšienė

Iš šio lakoniško laiškelio galima suprasti, kad susiduriame su labai dažna pykčio valdymo ir ribų nustatymo problema. Tai vieni iš dažniausiai tėvelių, besikreipiančių pas psichologą, minimų sunkumų. Mamai, vienai auginančiai vaiką, visko tenka daug daugiau: vaiko šypsenų, juoko, nepakartojamų akimirkų, bet tuo pačiu ir visa gyvenimo našta – bemiegės naktys, sergančio vaikelio slauga, kasdienė rutina, finansiniai sunkumai… O pykčio proveržiai nutinka dažnose šeimose.

Pyktį jaučiame visi – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Pykti nėra blogai, visi tam turime teisę, tik svarbu, kaip išreiškiame savo jausmus. Tėvai gali padėti savo vaikams išmokti suvaldyti savo elgesį, neužgniaužiant jausmų, kurie reikalingi kliūtims įveikti. Suaugusieji gali padėti vaikui priimti savo pyktį, jo nebijoti, tinkamai parodyti ir netgi juo pasinaudoti siekiant savo tikslų. Šis stiprus jausmas gali suteikti būtinos energijos kliūtims įveikti, padėti išreikšti save. Pyktis labai „sunki“ emocija, neretai kenkianti pačiam vaikui. Piktas vaikas – labai dažnai nelaimingas, nesaugumą jaučiantis vaikas. Į pyktį reikėtų žiūrėti kaip į simptomą, signalizuojantį apie vaikui sudėtingą, skaudžią situaciją, į kurią jis neranda geresnio būdo reaguoti, kaip tik pykčiu.

Priežasčių pykčiui pradiniame mokykliniame amžiuje gali būti labai įvairių: adaptacija mokykloje, bendraamžių nepriėmimas ar atstūmimas, skyrybos šeimoje (susitaikymas su šiuo traumuojančiu pokyčiu užtrunka gana ilgai), nepakankama emocinė savireguliacija… Vaikai natūraliai, patys neišmoksta valdyti pykčio. To reikia juos mokyti. Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, gali būti nukreiptas į vidų, tarsi „nuryjamas“ – susiduriame su psichosomatiniais negalavimais: galvos, pilvuko skausmai, naktinis šlapinimasis ir panašiai arba nukreipiamas į išorę, kaip ir laiške minimu atveju. Padėti vaikui galime mokydami jį įsisąmoninti savo pyktį – pajusti savo pyktį, žinoti, kad tai normalus jausmas, suprasti, kodėl ir už ką jis pats pyksta, ieškodami tinkamų būdų pykčiui „išleisti“. Pykčio energijai turime rasti socialiai priimtinus kanalus „išeiti“.

Universalaus recepto čia nėra. Literatūroje auklėjimo klausimais yra daugybė rekomendacijų pykčio valdymo klausimais, tačiau nesiūlyčiau aklai vykdyti siūlomus patarimus. Kviesčiau kūrybiškai eksperimentuoti, išbandyti jums priimtinus. Svarbu atleisti, neprarasti nuoširdaus ryšio su vaiku, kalbėtis apie jausmus, drauge su vaiku aptarti kitus problemų sprendimų būdus, pasistengti suprasti vaiko pagalbos šauksmą, išreikštą pykčiais ir agresija.

CV

Audronė Bakšienė

„Esu klinikinės ir organizacijų psichologijos magistrė, individualiai konsultuojanti vaikus ir suaugusiuosius. Taip pat dėstau asmenybės psichologijos ir kitus kursus bei vedu praktinius seminarus. Priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.

Kai jaučiate, kad per sunku eiti gyvenimo keliu, kai nepakanka artimųjų paramos, leiskite sau kreiptis ir ieškoti profesionalios pagalbos. Esu tikra – kiekvienas, susidūręs su sunkumais, gali rasti vidinių resursų, vedančių link pilnaverčio gyvenimo. Neįmanoma pakeisti praeities, tačiau galime keistis patys. Jūs neprivalote kentėti!“

Domėjimosi sritys:
  • Sunkumai sprendžiant kasdienius gyvenimo uždavinius;
  • Pagalba tėvams, siekiantiems užauginti laimingus;
  • Kritinių šeimos situacijų išgyvenimas;
  • Įvairūs vaikų raidos klausimai;
  • Asmenybės augimas.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, vedu seminarus.
Tikslinės grupės: vaikai, paaugliai, suaugusieji.
Kalbos: lietuvių.
Audronė Bakšienė

Klinikinės ir organizacijų psichologijos magistrė, Lietuvos psichologų sąjungos narė, individualiai konsultuojanti vaikus ir suaugusiuosius, dėstanti asmenybės psichologijos ir kitus kursus bei vedanti praktinius seminarus. Domisi pagalba tėvams, siekiantiems užauginti laimingus vaikus, įvairiais vaikų raidos klausimais, asmenybės augimu, sunkumais sprendžiant kasdienius gyvenimo klausimus.

2 komentarai:

Ieva

Paskaicius psichologes rekomendacijas, kaip ir viskas aisku. Kiekvienas vaikas individualus ir rekomendacijas, ka daryti, kaip elgtis su pykstanciu vaiku, reikia vertinti kurybiskai. Taciau as pasigendu tu rekomendaciju, ju reikia ieskoti ilgai, kitos mamos nezino, kur ieskoti. Jeigu jau leidziate cia klausti ir gauti konsultacija, tai gal galetumete surasyti pvz po 5 rekomendacijas, kaip elgtis su pykstanciu vaiku. Modeliuoju situacijas:
1. Vaikas 6-8 m. pykti isreiskia i isore, dauzo, lauzo ir pan.
2. Vaikas pradinukas, tylus, pykti isreiskia i vidu, bet jau kai sprogsta, tai agresija liejasi per krastus.
Kaip sudrausminti, kaip kalbeti, kaip reaguoti mamai, teciui?
Suprantu, kodel jus sakote, kad aklai sekti patarimais nereiketu, ir kad kiekvienas atvejis individualus. Taciau net ir vienas konkretus patarimas gali padeti mamai ar teciui, netgi jei jis pasielgs butent taip, kaip parasyta.

    Ieva,

    Jūsų sumodeliuotais atvejais yra kalbama apie pykčio proveržį, kuomet pyktis liejasi per kraštus. Kai jau susikaupia pykčio kiekis, nebetelpantis viduje, tikslinga padėti vaikui organizuoti veiklą pykčiui „išleisti lauk“. Naudinga fizinė iškrova (pavyzdžiui, bėgiojimas, šokinėjimas, atsispaudimai), taip pat daryti tai, ką natūraliai norisi daryti pykstant, bet nukreipiant veiksmus saugia kryptimi: plėšyti laikraščius (o ne vadovėlius), apkulti pagalvę (o ne draugą), karpyti, piešti, klausytis muzikos, parašyti laišką žmogui, ant kurio pykstama.

    Kad taip nenutiktų, siūlyčiau pabandyti šias praktiškas rekomendacijas, kurios tikrai veiksmingos, jei tik įgyvendinamos:

    1. Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti prieš ką nors atsakant staigiai, impulsyviai.
    2. Suskaičiuoti iki 10 – tai padeda iš lėto nurimti, atšalti ir pagalvoti prieš sureaguojant.
    3. Nueiti šalin (svarbu žinoti, kad yra galimybė 2-3 min. pasišalinti).
    4. Rasti savų būdų pykčiui išreikšti, atlikti atpalaiduojantį pratimą (paieškoti savų atsipalaidavimo būdų).
    5. Mokyti vaiką tinkamai pasakyti, kad tu pyksti. Čia svarbu vartoti „aš“ teiginius, kuriais ne kaltinamas kitas žmogus, o tik informuojama apie savo patiriamus jausmus.

    Svarbiausia, kad vaikas suprastų, jog pykti yra normalu. Pats savaime pyktis nėra nei geras, nei blogas, tačiau jis gali būti išreiškiamas netinkamais būdais, todėl padaro žalos ir pačiam vaikui, ir aplinkiniams. Tokia nuostata patiems tėvams padeda ramiau ir konstruktyviau reaguoti į vaikų pykčio pasireiškimus, kurie yra neatskiriama gyvenimo dalis.

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt