Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Šaltinis: www.unsplash.com

Ar įmanoma pasveikti esant generalizuotam nerimui? Kiek laiko trunka gydymas iki pasveikimo? Ar įmanoma dirbti bet kokį darbą? Ar gali būti, jog darbdavys gali atsisakyti priimti į darbą dėl nerimo sutrikimo? Ar apskritai sergančius depresija ar nerimo sutrikimu žmones priima į darbą (nekalbant apie itin sunkius atvejus, kai žmogus nepajėgus dirbti)? Gydymas antidepresantais skirtais nerimo sindromui – ar jie pagydo sutrikimą smegenyse ir viskas susitvarko, ar juos reiks naudoti visą likusį gyvenimą?

Atsako psichologė – psichoterapeutė Genovaitė Petronienė

Taip, generalizuotas nerimas yra neurotinis sutrikimas. Jis, kaip ir visi neurotiniai sutrikimai, išgydomas psichoterapija bei psichofarmakologija.

Kokios gali būti generalizuoto nerimo priežastys? Pačios įvairiausios neurozinės priežastys. Keletas pavyzdžių. Žmogus labai blogai sutaria su partneriu, nuolatos stengiasi kylantį pyktį išstumti į pasąmonę, pamiršti, praryti. Išsekimas ar besitęsiančios bauginančios aplinkybės, pavyzdžiui, žmogui nuolat atrodo (jam grasina), jog jį ruošiasi išmesti iš darbo. Psichologinės priežastys gali būti labai įvairios. Nuolatinė tėvų kritika bei dideli reikalavimai nuo pat vaikystės.

Kiek laiko trunka gydymas iki pasveikimo?

Gali būti labai įvairiai. Jeigu yra pritaikyti tinkantys vaistai (antidepresantai), jie suveikia, ir žmogus pasijunta geriau iš karto. Tačiau, kad tai nepasikartotų, vaistų kursas turi tęstis apie pusę metų. Gydymo metu kartu galima taikyti ir psichoterapiją. Kartais yra gydoma vien tik psichoterapija, nors tai gerokai retesnis atvejis. Tuomet rimtesnis psichoterapijos efektas gali būti jaučiamas per du – tris mėnesius. Tokie yra patys greičiausi galimi rezultatai, jeigu žmogus yra gana stipri asmenybė, gerai susigaudo savyje. Jeigu yra sudėtingesnis atvejis – žmogus yra silpnesnis, sunkios jo gyvenimo aplinkybės, gydymas gali užtrukti iki metų arba pusantrų – labai įvairiai.

Ar įmanoma dirbti bet kokį darbą?

Tai priklauso nuo nerimo sutrikimo laipsnio, bet jeigu jis yra nedidelis – tuomet taip. Generalizuotas nerimas žmogų užpuola tarsi priepuoliais, jis nėra visą laiką. Jeigu visą laiką – tuomet tai jau yra sunkus sutrikimas, ir žmogui dirbti negalima. Priepuolio metu žmogus dirba labai neefektyviai, daro daug klaidų, labai sulėtėja tempas, tikrai dirba blogai, bet tuo metu kai jam yra priepuolis praėjęs (o veikla kaip tik ir padeda generalizuoto nerimo nejausti), tuomet jis dirba visiškai neblogai. Galima savotiškai sakyti , kad darbas net yra laikina gydymosi priemonė, galimybė išvengti nerimo sutrikimo.

Ar gali būti, jog darbdavys gali atsisakyti priimti į darbą dėl nerimo sutrikimo?

Tai priklauso nuo to,  kokio laipsnio (sunkumo) yra nerimo sutrikimas. Kartais generalizuoto nerimo sutrikimas „sulimpa“ su žmogaus perfekcionizmu, žema saviverte, baime padaryti klaidas ir stengimusi viską padaryti labai gerai – tokiu atveju sutrikimas darbui kenktų labiausiai. Žmogus su tokiomis savybėmis ir nerimo sutrikimu dirbtų labai lėtai. Į tą reikėtų atkreipti dėmesį. Tačiau jeigu nerimas nėra labai stipriai išreikštas, matomas plika akimi ir nepasireiškia per kelių dienų bandomąjį laikotarpį, vargu ar jis galėtų trukdyti ir pakenkti žmogaus darbui, ir dėl to jo galėtų nepriimti į darbą.

Ar apskritai žmones sergančius depresija ir nerimo sutrikimais priima į darbą (nekalbant apie sunkius atvejus)?

Depresijos pasireiškimas gali labai trukdyti darbui, gali ir mažiau. Pavyzdžiui, jeigu esanti depresijos forma yra taip vadinamoji „besišypsanti depresija“, depresijos laipsnis yra nedidelis. Tuomet žmogui daug kas gyvenime, atrodo, nebeturi prasmės, tačiau tuo metu, kai jis yra užimtas, kai kiti žmonės jo kažko prašo, kai jis atsitraukia nuo savo liūdnų apmąstymų, depresija jo kaip ir neveikia. Esant tokiai depresijos formai žmogus dažnai yra linkęs nuolat būti kuo nors užimtas (tampa darboholiku), nes sunkiausia būsena jį apima kaip tik tada, kai jis nustoja dirbti. Kitais atvejais depresija lėtina žmogų. Jis pasidaro apatiškas, vangus, ypatingai sumažėja kūrybiškų minčių, naujų minčių, gali atsirasti nepasitikėjimas savimi, baimė padaryti klaidą. Ir didžiausia bėda depresijos atveju, kad žmogui pats darbas gali pradėti atrodyti beprasmiškas, be skonio, ir jis dėl to gali pradėti dirbti blogiau. Todėl labai svarbu pamatyti ir įvertinti, kaip esanti depresija realiai veikia konkretų žmogų: ar ji įsiterpia ir į darbo procesą, ar atvirkščiai darbas tampa kaip išsigelbėjimas nuo depresijos.

Gydymas antidepresantais skirtais nerimo sindromui – ar jie pagydo sutrikimą smegenyse ir viskas susitvarko?

Taip, jeigu antidepresantai žmogui tinka ir gerai jį veikia, tai sutrikimą jie visiškai pagydo, ir smegenyse viskas susitvarko. Antidepresantų nerekomenduojama naudoti ilgiau negu pusę metų. Retais atvejais naudojama metus ar šiek tiek daugiau (pavyzdžiui, žmogus baigia gerti antidepresantų kursą, ir gyvenime nutiko naujas, stiprų stresą sukėlęs įvykis, jeigu vaistai veikia labai lėtai, tad tokiais atvejais kursas tęsiamas daugiau negu pusę metų).

Kaip jie veikia? Antidepresantai atstato nervų sistemos neurotransmiterių, kuriais perduodami elektriniai impulsai, sklidimo greitį. Galima sakyti, kad antidepresantai sutvarko nervų sistemos impulsų praėjimo greitį. Impulsų praėjimo greitis atsistato, kai tarsi ištirpinamos nervinių impulsų praėjimo greitį stabdančios medžiagos, kurios susidarė buvusio streso metu, kad „laidai“ nesusviltų (vaizdžiai tariant). Kai šios varžą sukuriančios medžiagos ištirpinamos, nerviniai impulsai pradeda eiti tokiu pat greičiu kaip ir ėjo. Žmogus pasveiko! Po to jau reikia naujo, didelio, chroniško streso, kad vėl susikauptų nauja varža, nes savaime ji neatsinaujina.

CV

Genovaitė Petronienė

„Esu baigusi psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete (1996 m.), taip pat turiu psichoterapeuto ir psichoterapinio darbo supervizorės kvalifikaciją, įgytą Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institute (2002 m.). Esu Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos narė, turiu psichodinaminės krypties asmenybės sutrikimų ir palaikomosios terapijos sertifikatus (2007 m.).

Savo profesinę karjerą pradėjau 1995 m. dirbdama psichologe Vilniaus Psichikos sveikatos centre (1995 – 2002 m.), Naujininkų poliklinikoje (2000 – 2013 m.), Vilniaus Universitetinėje Antakalnio ligoninėje (2001 – 2011 m.). Nuo 1996 m. iki dabar dėstau įvairiose aukštosiose mokyklose, Vilniaus dailės akademijoje ir Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institute, nuolat skaitau pranešimus konferencijose, publikuoju straipsnius, populiarinu psichologiją per masinius informacijos sklaidos kanalus (televiziją, radiją, žurnaluose, kultūriniuose renginiuose). Esu Lietuvos Žurnalistų sąjungos narė, 2014 – 2015 m. vedžiau psichologinę radijo laidą „Naktigonė“ Laisvosios bangos radijuje, nuo 2016 m. vedu autorinę laidą Žinių radijuje „Apie tave“.

Esu 5 knygų autorė: „Laukiniai prisiminimai“ („Versus aureus“, 2007 m.), „Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams“ („Versus aureus“, 2008 m.), „Gerųjų žmonių šešėliai: psichologinės išpažintys ir ese“ („Versus aureus“, 2010 m.), „Neįvykusi terapija“ („Vaga“, 2011 m.), „Pas kunigą ir detektyvą, psichologo kabinete“ („Vaga“, 2013 m.). Nuo 2014 m. esu Rašytojų sąjungos narė.“

Nuo 2006 m. iki dabar užsiimu privačia psichoterapine praktika ir konsultacijomis.“

Domėjimosi sritys:
  • Kūrybinis rašymas ir kitokio kūrybiškumo lavinimas;
  • Meditacijos ir sąmoningumo praktikos;
  • Tarpasmeninių santykių problemos;
  • Individuali psichoterapija;
  • Charakterių psichologija.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, grupiniais užsiėmimais, vedu seminarus, rašau straipsnius ir knygas, skaitau pranešimus mokslinėse konferencijose, vedu ir dalyvauju televizijos bei radijo laidose.
Tikslinės grupės: suaugusieji.
Kalbos: lietuvių, rusų.
Genovaitė Petronienė

Egzistencinės psichoterapijos srities psichologė – psichoterapeutė, turinti daugiau nei 22 metų konsultacinio darbo patirtį, 5 knygų autorė, dvejus metus vedanti autorinę radijo laidą „Apie tave“, nuolat sutinkama spaudoje bei televizijoje. Šiuo metu užsiima privačia praktika bei veda viešus seminarus.

4 komentarai:

Marius

Sveiki, turiu dideli nerima kuri anksciau labai sekmingai gydziausi ir malsinau antidepresantais, bet dabar privalau vartoti vaistus Eliquis su kuriais nebegaliu vartoti jokiu antidepresantu, gal galit patart kaip man malsint nerima? Arba gal yra kazkokia rusis antidepresantu kuriuos galeciau vartot, nes stogas vaziuoja ziauriai…

    Mariau,

    Jūsų adresuotas klausimas yra skirtas psichiatrui. Deja aš negaliu nieko pakomentuoti apie Jūsų minimus medikamentus. O nerimą geriausia mažinti sportu, jeigu nerimas didelis, tinka relaksacijos ir masažai. Sėkmės!

Vita

Esu labai jautri mane daug metu vargina neapibreztas nerimas o paryciais kankina dar ir pakiles kraujospudis ilgai vartoju bromazepam yra priklausomybe kaip is to isbristi

    Vita,

    Dėl išlipimo iš šios priklausomybės reikėtų kreiptis į psichiatrą. Jis paskirs laikinai kitus palengvinančius, bet nepriprantamus vaistus, na ir žinoma teks kokį mėnesį pakentėti.

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt