Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Kinga Cichewicz / Unsplash.com nuotr.

Esu ties riba, prarandu save, nematau savo ateities, nemyliu savęs, ko gero, ir kitų žmonių. Nekyla rankos nieko dirbti, nedžiugina net gėlių priežiūra, ką daryti seniau dievinau.. Puikiai suprantu, kad tai depresijos požymiai. Mano rajone nėra jokio psichologo, nėra jokios pagalbos centrų. Tad kreipiausi pas psichiatrą. Gydytojas pripažino depresiją, gėriau vaistus, tačiau kiek galima save jais pumpuoti? Nemažai skaičiau ta tema, lyg jau nutariu keisti save, tačiau vėl jaučiuosi kaip ta voverė uždarame rate… Vėl pyktis, neapykanta, kitų kaltinimas, atsiribojimas nuo pasaulio. Vėl tampu agresyvia būtybe, kuri nemoka paprašyti pagalbos, pasakyti, kad man labai negera… O baisiausia, kad visa tai griauna mano santykius su artimaisiais. Jie mane laiko bjauria, grubia ir keista. O gal man tik taip atrodo? Kažkada viena gydytoja patarė pamiršti visas nuoskaudas ir viska paleisti… Bandžiau – neina… Visiška sumaištis… Kasdien jaučiu įtampą, nepasitenkinimą. Pas psichologą nėra galimybių lankytis ne tik dėl to, kad jų aplink nėra, bet ir dėl finansų, negaliu sau to leisti…  Ar man galėtų dar kas nors padėti?

Atsako klinikinis psichologas Antanas Mockus

Sveiki. Iš Jūsų klausimo „girdžiu“, kad šiuo metu išgyvenate labai sudėtingą laikotarpį ir dar visame tame jaučiatės viena: nesuprasta artimųjų ir nesulaukianti tinkamos pagalbos. Sergant depresija iš tiesų nelengva tiesiog nuspręsti save pakeisti. Juk tai liga, kuri gerokai sumažina galimybes ir norą imtis iniciatyvos. Džiaugiuosi, kad nepaisant visų sunkumų visgi ieškote galimybių sau padėti ir labai Jus tame palaikau. Jei vaistai šiuo metu yra vienintelė arba viena iš nedaugelio prieinamų pagalbos galimybių, labai svarbu nuolat lankytis pas psichiatrą ir su juo tariantis reguliariai vartoti skiriamus vaistus.

Yra dar keli dalykai, kuriuos galite daryti, kad sau padėtumėte:

  • Kasdien vartokite žuvų taukus.
  • Bendraukite su žmonėmis – bent kelis kartus per savaitę pasiorganizuokite susitikimus su žmonėmis, su kuriais gera, kurie jus palaiko.
  • Paskambinti „Jaunimo linijos“ savanoriui. Turėsite galimybę su supratingu žmogumi pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės. Taip pat galėsite sužinoti daugiau apie psichologinės pagalbos galimybes Jūsų rajone.
  • Išeikite pasivaikščioti bent 3 kartus per savaitę po pusvalandį. Eikite pakankamai greitai (taip, kad galėtumėte kalbėti, bet ne dainuoti). Geriausia – saulės šviesoje.
CV

Antanas Mockus

„Esu baigęs psichologijos bakalauro (2005 m.), klinikinės psichologijos magistro (2007 m.) studijas Vilniaus universitete. Šiuo metu studijuoju psichologijos mokslų krypties doktorantūroje Mykolo Romerio universitete. Priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.

Konsultavimo patirtį pradėjau kaupti dirbdamas savanoriu emocinės paramos telefonu tarnyboje „Jaunimo Linija“ (2001 – 2006 m.), atlikdamas 4 mėn. praktiką Vaiko raidos centro vaikų psichiatrijos ir vaikų psichiatrijos dienos stacionaro skyriuose, vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje (2007 m.), dirbdamas psichologu Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje (2005 – 2007 m.). Vėliau konsultavimo įgūdžius tobulinau dirbdamas medicinos psichologu Trakų psichikos sveikatos centre (2007 – 2011 m.), Mykolo Romerio universiteto psichologinėje tarnyboje (2010 – 2015 m.). Šiuo metu konsultuoju užsiimdamas privačia praktika (nuo 2008 m.).

Manau, kad renkantis psichologą svarbu pajausti, ar jis man kaip žmogus tinka ir patinka, ar juo pasitikiu kaip specialistu. Tai galima padaryti skaitant mano įrašus tinklaraštyje ir kitur internete.“

Domėjimosi sritys:
  • Sunkumai užmegzti artimus ir ilgalaikius santykius;
  • Nuotaikos problemos (nerimas, įtampa);
  • Santykių krizės (konfliktai, skyrybos);
  • Tarpasmeninių santykių problemos;
  • Pasitikėjimo savimi stoka.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, grupiniais užsiėmimais, vedu seminarus.
Tikslinės grupės: suaugusieji.
Kalbos: lietuvių, anglų.
Antanas Mockus

Klinikinis psichologas, turintis 10 metų psichologo darbo patirtį bei 6 metų socialinės psichologijos paskaitų skaitymo ir seminarų vedimo patirtį Mykolo Romerio universitete, buvęs Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos politikos komiteto pirmininkas. Šiuo metu užsiima privačia praktika, yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos instituto lektorius.

2 komentarai:

Laura

Sveiki, turiu tokia beda, dirbu norvegijoje ir pastaruoju metu patiriu daug streso ko pasekoje patiriu panikos priepolius, visada jauciu nerima ir baime. Dirbu kirpeja tad atsirado baime zirklem ir visiem astriem daigtam. Negaliu normaliai dirbti, vis persekioja mintys kaip suzaloju ka, kaip galeciau sau padet ? Aciu uz atsakyma

    Sveiki,

    iš to ką parašėte, matosi, jog šiuo metu kenčiate nuo stipraus nerimo net iki panikos, įkyrių minčių (pvz., persekioja mintys kaip sužaloju ką) ir ši būsena jau pradėjo trukdyti ir normaliai dirbi. Išties rimta situacija ir tikrai svarbu susirūpinti savo psichine sveikata. Gerai, kad parašėte, kad ieškote būdų įveikti sunkumus. Kas ieško, tas randa.

    Ką būtų galima daryti šioje situacijoje? Svarbu suprasti dėl ko patiriu stresą, kas vyksta mano gyvenime, santykiuose, darbe. Gal tai susiję labiau su išoriniais dalykais: su darbo krūviu, kuris per didelis, gal viršininkas engia, gal kolektyvas nedraugiškas, gal neuždirbu tiek, kad jausčiausi saugiai ir pan. O gal tai susiję su mano kaip žmogaus netobulumais: gal per daug iš savęs reikalauju viską tobulai atlikti, gal sunku atsisakyti, gal nemoku bendrauti, gal nepažįstu savo vidinio pasaulio ir nesusigaudau jame, nemoku atsipalaiduoti, nepasitikiu savimi ir pan. Greičiausiai susiję ir su išoriniais ir su vidiniais dalykais. Taigi svarbu suprasti kaip ir dėl ko patiriu stresą, nes tik tada galima galvoti, o ką toliau man su tuo daryti, ieškoti problemos sprendimų.

    Jei šito nepavyksta padaryti pačiai ar su artimu žmogumi, rekomenduočiau kreiptis į specialistą. Taip pat galite pradėti nuo šių dalykų: galbūt galite priimti sprendimus, kurie Jums iš karto palengvintų būseną – susimažintumėte krūvį (jei tai aktualu), daug kam padeda trumpesnės ar ilgesnės atostogos, pabuvimas su savimi gamtoje – paskaitykite literatūros apie tai, kaip suvaldyti stresą, savo nuotaiką. Galite pradėti skaityti knygą „Geros nuotaikos vadovas“ – mokinkitės atsipalaiduoti. Relaksacijos pratimai labai efektyviai mažina nerimą, padeda suvaldyti stresą. Štai keletas jų – autogeninė treniruotė ir progresyvi raumenų relaksacija: https://soundcloud.com/user-349444234/sets/ramyb-s-sodas

    Labai svarbu fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, dviračio mynimas ir kitos sporto šakos. Jis didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką, palaiko energijos lygį. Rekomenduojama 3 kartus per savaitę po 30-45 min. Meditacinė praktika (pvz., mindfulness) taip pat padeda sumažinti nerimą, padeda reguliuoti emocijas ir valdyti stresą. Šios praktikos reiktų mokytis.Padeda bendravimas su žmonėmis, su kuriais jaučiatės saugiai, gali Jus suprasti ir išklausyti. Jų palaikymas ir parama labai svarbus ir padedantis. Maloni veikla, daugiau dėmesio jai skyrimas, taip pat padeda patirti daugiau malonumo gyvenime, nukreipti dėmesį nuo sunkumų, rūpesčių, kurie sukasi galvoje. Žmonės patiriantys įkyrumų (dažnai tai vienas iš daugelio nerimo simptomų) turėtų sau pasakyti, kad „Mano mintys, nėra faktai“, „Mano mintys nėra materialios“. Pagalvojimas „gal ką sužalosiu“ tėra mintis ir ji nieko nežaloja, todėl svarbu stengtis jos neišsigąsti.

    Jei visgi jaučiate, kad sunku pačiai tvarkytis su savo nerimu, patiriamu stresu kreipkitės į specialistą. Dažnai ir man tenka susidurti su panašiais žmonėmis, kurie ieško pagalbos, tačiau neatranda tai, kas jiems padeda. Tada ieškome kartu ir randame.

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt