Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Juliane Liebermann / Unsplash.com nuotr.

Rūpestingumas ar lepinimas? Nelengvas, tačiau labai svarbus klausimas. Ribos tarp vaiko lepinimo ir meilės suvokimas labai priklauso nuo tėvų nuostatų ir požiūrio į vaikų auklėjimą ir priežiūrą: to, ką vieni laikys lepinimu ir įgeidžių tenkinimu, kiti tėvai vertins kaip natūralų vaiko poreikį. Kaip šią ribą nustatyti? Kaip jos neperžengti arba atvirkščiai – kada rūpestis negali būti lepinimu? Štai į šiuos klausimus ir noriu pabandyti atsakyti.

Kur ta trapi riba?

Trapiai ribai tarp lepinimo ir rūpinimosi nustatyti, atskaitos tašku galėtų būti vaiko vystymosi supratimas. Vaiko psichika ir asmenybė vystosi geriausiai, kai jis jaučia tėvų meilę ir tuo pačiu turi galimybę suprasti, kad savo pastangomis gali patenkinti savo norus, kai patiria ne tik suaugusiųjų palaikymą ir besąlygišką norų tenkinimą, bet ir tam tikras ribas bei atstūmimą. Kaip vaikas išmoks vaikščioti, jeigu jis nuolat bus nešiojamas? Tam tikru amžiaus tarpsniu nors vaikas ir prašosi ant rankų, bet tėvai turi jam leisti pačiam mokytis vaikščioti. Tėvams tikrai nelengva „atstumti“ mažylį, ypač kai jis meiliai prašo natūralių dalykų. Pirmiausia turėtume suprasti tikruosius vaiko poreikius – kas slypi už jo įvairių norų ir lygiai taip pat tėvai turėtų suvokti, kokios yra jų pačių nuostatos vaikų atžvilgiu. Gal iš tiesų norime, kad vaikai realizuotų mūsų neišpildytas svajones? Sutikime, mums, tėvams, dažnai yra sunkiau nenupirkti norimo žaisliuko, nei vaikui jo negauti. Taigi, tėvų pareiga – suprasti vaikų poreikius ir padėti juos patenkinti.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais vaikas yra visiškai priklausomas nuo mamos ir jos emocinės savijautos. Mamos artumas, žiūrėjimas į akis, kalbinimas, mylavimas, laikymas, glostymas – visa tai skleidžia meilę mažyliui. Tuomet kūdikis jaučiasi saugiai, auga laimingas. Psichologijos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu neįmanoma vaiko išlepinti, net jei močiutės pataria „neimk vaiko ant rankų, vos pravirkus – išlepinsi“. Tai yra būtini vaiko poreikiai, lygiai taip pat svarbūs kaip ir maitinimas, šiluma ar švara.

Prie lepinimo priprantama

Lepinimas pradeda atsirasti mažyliui augant – pradedant jam laisvai judėti aplinkoje, kai pradedame saugoti vaiką nuo įvairių pavojų, siekiame jau sukurti „laimingą vaikystę“, patenkinti visus vaiko norus… Lepinimas – tai ne tik visų vaiko norų pildymas, bet ir darymas už vaiką to, ką jis pats gali puikiai padaryti, kitaip tariant, tai natūralios vaiko raidos trikdymas. Lepinimo žala išlieka visam gyvenimui – vaikas užauga su iškreiptu tikrovės vaizdu, nepaiso draudimų ir apribojimų, nemoka bendrauti su bendraamžiais, reikiamu metu neįgyja savarankiškumo įgūdžių, nemoka prisiimti atsakomybės už veiksmus ir elgesį, gali būti nekūrybingas. Prie lepinimo pripranta ir vaikai, ir tėvai. Jei pastebėjome išlepinimo požymius (vaikas pats negali išlepti!), turime peržiūrėti savo elgesį ir pirmas žingsnis – tapti nuosekliais: „negalima“ reiškia „negalima“, laikytis duoto žodžio, nepriimti atsakomybės už savo vaikus – leisti jiems pajusti natūralias savo veiksmų pasekmes.

Kaprizingą vaiko elgesį galime nukreipti kita, jam daug naudingesne linkme – parodydami jam, kaip elgdamasis vaikas galėtų įgyvendinti savo norus. Pavyzdžiui, profesorius R. Campbellas teigia, kad meilę vaikui galima perduoti keturiais būdais: akių kontaktu, fiziniu kontaktu, sutelktu dėmesiu ir disciplina. Visi šie būdai vienodai svarbūs. Jei tėvai naudojasi tik keliais iš jų, jie nepasiekia norimo tikslo – kad vaikas jaustųsi mylimas, gerbiamas, priimamas toks, koks yra, kad galėtų gerbti save ir sau patikti.

CV

Audronė Bakšienė

„Esu klinikinės ir organizacijų psichologijos magistrė, individualiai konsultuojanti vaikus ir suaugusiuosius. Taip pat dėstau asmenybės psichologijos ir kitus kursus bei vedu praktinius seminarus. Priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.

Kai jaučiate, kad per sunku eiti gyvenimo keliu, kai nepakanka artimųjų paramos, leiskite sau kreiptis ir ieškoti profesionalios pagalbos. Esu tikra – kiekvienas, susidūręs su sunkumais, gali rasti vidinių resursų, vedančių link pilnaverčio gyvenimo. Neįmanoma pakeisti praeities, tačiau galime keistis patys. Jūs neprivalote kentėti!“

Domėjimosi sritys:
  • Sunkumai sprendžiant kasdienius gyvenimo uždavinius;
  • Pagalba tėvams, siekiantiems užauginti laimingus;
  • Kritinių šeimos situacijų išgyvenimas;
  • Įvairūs vaikų raidos klausimai;
  • Asmenybės augimas.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, vedu seminarus.
Tikslinės grupės: vaikai, paaugliai, suaugusieji.
Kalbos: lietuvių.
Audronė Bakšienė

Klinikinės ir organizacijų psichologijos magistrė, Lietuvos psichologų sąjungos narė, individualiai konsultuojanti vaikus ir suaugusiuosius, dėstanti asmenybės psichologijos ir kitus kursus bei vedanti praktinius seminarus. Domisi pagalba tėvams, siekiantiems užauginti laimingus vaikus, įvairiais vaikų raidos klausimais, asmenybės augimu, sunkumais sprendžiant kasdienius gyvenimo klausimus.

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt