Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Jordan Whitt / Unsplash.com nuotr.

Kas ta empatija ir kam jos reikia? Empatija – tai gebėjimas suprasti ir net pajausti tai, ką jaučia kitas žmogus. Būti empatišku, tai lyg trumpam įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje, įsijausti į jo situaciją ir savijautą. Asmuo, kuris gali atpažinti kito žmogaus emocijas, labiau jį supras, adekvačiau reaguos, o tuomet ir mažėja konflikto tikimybė santykiuose.

Šįkart noriu panagrinėti empatiją tarp tėvų ir vaikų, o tiksliau – tėvų empatiją savo vaikams.

Empatijos nauda vaikams

Tėčių ir mamų empatiškas reagavimas į vaiką yra siejamas su labai naudingomis psichosocialinėmis pasekmėmis vaikams. Vaikai, augdami su empatiškais tėvais, rečiau suserga depresija, rečiau būna agresyvūs bei patys labiau išugdo empatijos jausmą. Empatiški tėvai padeda vaikui pažinti ir išgyventi nemalonius jausmus, jų nevengdami ir neignoruodami. Tokiu būdu vaikas jų nepaslepia savo viduje, bet su jais išbūna. Vėliau, suaugus tokiu atveju „išjausti“ jausmai nesugrįžta su trenksmu. Tad nuomonė, kad empatiški tėvai padeda vaikams tiek psichologiškai, tiek ir fiziologiškai, yra suprantama ir aiški. Bet skirkime dėmesį ir tėvams, klausdami, o kaip jaučiasi jie?

Psichologų bendruomenėje paplito neseniai atliktas ir šiais metais publikuotas tyrimas, nagrinėjantis empatijos kainą. Autorė E. Manczak su kolegomis kelia klausimą, kaip jaučiasi tėvai, kurie yra labiau empatiški? Šiame tyrime tėvų ir jų vaikų buvo prašoma ne tik pildyti klausimynus, bet taip pat buvo tiriami ir jų kraujo mėginiai, rodantys uždegimo požymius organizme. Rezultatai atskleidė, kad paaugliai, kurių tėvai buvo empatiški psichologiškai jautėsi geriau. Tuo tarpu tėvai, kurie buvo empatiškesni, pasižymėjo didesne saviverte ir lengviau galėjo įvardinti gyvenimo prasmę. Tačiau empatiškesnių tėvų organizmas dažniau išgyvendavo įvairius uždegimus. Panašius rezultatus atskleidė ir 2015 metais E. Manczak su kolegomis atliktas tyrimas, kuris teigia, kad empatija dažniausiai yra teigiamas bruožas. Bet tyrime taip pat pabrėžiama, kad tam tikrais atvejais rūpestis ir pernelyg didelis susitapatinimas su kito žmogaus savijauta gali šiek tiek pabloginti fiziologinę savijautą. Remiantis tyrimo rezultatais, atrodo galima manyt, jog tėvai, kurie ypatingai susitapatina su vaikų savijauta yra tarsi fiziologiškai jautresni savo vaikų savijautos pokyčiams.

Nereikia bijoti pavargti

Kaip tai veikia? Natūralu, kad mama, pergyvenanti dėl savo vaiko nelaimės, taip pat jaus liūdesį ar nerimą, atitinkamai reaguos ir jos organizmas. Manau, kad dauguma tėvelių, net ir žinodami, kad galbūt jiems dings apetitas, galbūt atsiras nemiga, o gal juos kamuos stresas, vis tiek sutiktų, jog nori, kad jų vaikai būtų kuo laimingesni ir sveikesni, kad pasitikėtų savimi, kad jaustųsi suprasti ir saugūs. Tad ką tokiu atveju daryti, kai norisi padėti vaikui, būti empatiškam, bet tuo pačiu žinai, kaip svarbu pasirūpinti ir savimi?

Neretai galima sutikti mamų ir tėčių, kurie jaučiasi pavargę, net išsekę, kuriems trūksta laiko sau, kurie jaučia įtampą. Galima sutikti mamų, kurios jaučia net kaltę ar gėdą dėl to, kad yra pavargusios rūpintis vaikais. Svarbu nebijoti pripažinti, kad vaiko priežiūra yra atsakingas darbas reikalaujantis jėgų tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Tad yra labai natūralu mamai ar tėčiui jaustis pavargusiam ar pasimetusiam! Svarbu nepamiršti, kad savimi vis dėl to verta pasirūpinti taip pat.

Labai svarbu mamoms ir tėčiams siekti, esant galimybei, daugiau pamiegoti, nors šiek tiek pasportuoti, pamedituoti, bandyti atsipalaidavimo pratimus, paklausyti muzikos, pagulėti vonioje, sveikai maitintis ir t.t. Suteikdama galimybę kūnui atsipalaiduoti ir nors trumpam pailsėti, padidinsi imuninę sistemą. Svarbu, kad tėvai suprastų, jog rūpinantis vaikais svarbu pasirūpinti ir savo savijauta!

CV

Gintė Gudzevičiūtė

„Esu baigusi studijas Vilniaus universitete ir įgijusi klinikinės psichologijos magistro laipsnį. Priklausau Lietuvos psichologų sąjungai. Konsultavimo patirtį pradėjau kaupti savanoriaudama emocinę paramą teikiančioje organizacijoje ,,Jaunimo linija”, kurioje įsitikinau, kad atviras ir nuoširdus pokalbis tarp žmonių ne tik ramina, bet taip pat padeda rasti atsakymus. Dėl nepalankių gyvenimo aplinkybių ar sunkumų, vienam kartais būna sunkiau išgyventi savo rūpesčius, atrasti išeitį, apima liūdesys, užvaldo įtampa, prarandama pusiausvyra. Tikiu, kad tokiu atveju gali padėti pokalbis, kuriame esi išklausytas, nekritikuojamas, suprastas. Tad kviečiu pasikalbėti!“

Domėjimosi sritys:
  • Jausmai (nerimas, liūdesys, depresija, pykčio protrūkiai);
  • Tarpasmeninių santykių sunkumai ir problemos;
  • Perfekcionizmas, įkyrios mintys;
  • Nepasitikėjimas savimi;
  • Krizinės situacijos.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, grupiniais užsiėmimais, vedu seminarus.
Tikslinės grupės: paaugliai, suaugusieji.
Kalbos: lietuvių, anglų.
Gintė Gudzevičiūtė

Klinikinės psichologijos magistrė, Lietuvos psichologų sąjungos narė, vedanti grupinius užsiėmimus, individualias konsultacijas bei viešus seminarus. Specializuojasi ir domisi tarpasmeninių santykių sunkumais ir problemomis, jausmais (nerimas, liūdesys, depresija, pykčio protrūkiai), krizinėmis situacijomis.

4 komentarai:

Tomas

O ar galima teigti, kad aš esu empatiškas su namais, kuriuos tapau savo drobėse? Namai griūna, o man skauda, bet raugžlių kaktoje neatsiranda

    Sveiki,

    tapant, piešiant ar rašant iš tiesų galima išreikšti ir jausti įvairius jausmus, tame tarpe ir liūdesį ir džiaugsmą, ir kitus jausmus, tad natūralu, kad piešiant Jums emociškai svarbų elementą, gali, kaip Jūs sakot, „skaudėti“.

Monika

Su moksliniais tyrimais kartais pasitaiko taip, kad koreliacijas užsinorim laikyti priežastiniais ryšiais. Ar tikrai dėl empatijos tėvai išvargsta fiziologiškai? Manau tokia pat svarbi empatijos ir vaiko atspindėjimo dalis yra parodymas vaikui, jog jo jausmas nėra toks gąsdinantis ar tragiškas kaip jam tuo metu atrodo. Kitaip sakant pripažinti jausmus, bet ir nuraminti. O fiziologiniai simptomai jau yra apie pačių tėvų nerimą ir sunkumus tvarkantis su jausmais. Apie jų nerimastingumą, per didelį susiliejimą su vaikais, kuris neturėtų būti maišomas su empatija. Empatijoje svarbu ne tik pajausti kito jausmus, bet ir aiškiai suvokti, jog jie nėra tavo, nebūti kempine. Jei šie jausmai užvaldo – kalba eina nebe apie per didelę empatiją, bet apie ką kito, gal per didelį nerimą dėl paties savęs ar savo gebėjimų padėti vaikui. Norisi apginti vieną nuostabiausių žmonių gebėjimų 🙂

    Monika,

    ačiū, kad pakomentavote ir patikslinote. Pilnai su Jumis sutinku, jog empatija – vienas nuostabiausių žmonių gebėjimų. Taip pat sutinku jog koreliaciniai tyrimai nėra priežastiniai. Tad visai tikėtina, kad tėvai, kurie bendrai patiria daugiau nerimo atitinkamai jaučia ir įvairius fiziologinius sunkumus nepriklausomai nuo savo vaikų. Bet šiuo straipsniu norėjau atkreipti dėmesį būtent į tai, kad svarbu mamoms ir tėveliams atkreipti dėmesį ne tik į vaikų savijautą, bet ir į savąją. Svarbu skirti sau dėmesio ir laiko. Bei siekiau pabrėžti, jog normalu, kad kartais kyla dvejonių dėl gebėjimo padėti vaikui ir, kad nėra blogai jausti nerimą ar kaltę, jog daro klaidų ar jaučiasi pavargę. Tiesiog naudinga tai pastebėti, atpažinti.

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt