Naujienlaiškis Klausk psichologo
EN RU
EN RU
Tinklaraštis
Kilo klausimų? Skambinkite! 8 700 800 09
Milada Vigerova / Unsplash.com nuotr.

O gal ir daugiau, niekas nesuskaičiuos, tačiau faktas akivaizdus – psichologinį smurtą galime patirti visur ir pačiomis įvairiausiomis formomis. Žiniasklaidoje, įvairiose diskusijose ir tiesiog viešojoje erdvėje nuolat girdime apie psichologinio smurto problemą. Taip, iš tiesų tai yra problema, tačiau ar žinome, kas yra tas psichologinis smurtas? Juk tai ir gana asmeniškas dalykas, kuris gali būti suvokiamas labai skirtingai. Nuo „kaip tai atrodo“ iki „o ką daryti“ – į visus šiuos klausimus ir pabandysiu atsakyti.

Kas tai yra ir kas nėra?

Paprastai tariant, psichologinis piktnaudžiavimas tampa smurtu tuomet, kai išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ir sumenkinti kitą žmogų. Psichologinis smurtas kaip patyčios yra siejami su grasinimu, gėdinimu, išjuoka, agresyvumu, nukreiptu į nukentėjusįjį, ir žodiniu užgauliavimu. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.

Psichologinis smurtas gali pasireikšti darbo aplinkoje, internete, socialiniuose tinkluose, tarp draugų, tarp tėvų ir vaikų šeimoje ar romantiniuose santykiuose. Įdomu tai, kad psichologinio smurto reikšmė gali šiek tiek keistis priklausomai nuo to, kur jis yra vykdomas ir kokio svarbumo tau tas smurtautojas yra. Bet visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, gadina savęs vaizdą, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu ar susigėdusiu be jokios rimtos priežasties. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogus patiriantis smurtą dažnai yra manipuliuojamas.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

Nors racionaliai įvertinti nėra lengva, tačiau jeigu pastebi šias besikartojančias situacijas, tai jau yra psichologinio smurto ženklai:

  • bandymai pažeisti asmens pasitikėjimą savimi;
  • pastovios, pasikartojančios neigiamos pastabos, kritika ir nemalonus sarkazmas;
  • skleidžiamas šmeižtas ir melas apie kitą asmenį;
  • siekis asmenį išjuokti ar žeminti;
  • vertimas jaustis nesugebančiu priimti sprendimus;
  • asmens pasiekimų ar išsikeltų tikslų nuvertinimas;
  • skaudinantis šaipymasis iš asmens, neva juoko formoje, aplinkui esant kitiems klausytojams;
  • siekis apkaltinti kitą asmenį nebūtais dalykais;
  • bandymas kontroliuoti kitą asmenį, jį vis tikrinant ir įtarinėjant;
  • grasinimas, kad sužeis asmenį arba asmens artimuosius;
  • grasinimas, kad per kito asmens kaltę, sužeis pats save ar net nusižudys;
  • sprendimų priėmimas vietoje kito asmens neatsiklausus;
  • asmens apkaltinimas dėl savo blogos savijautos.

Tokį smurtą patiriantis asmuo gali pradėti galvoti, kad „kažkas su manimi iš tikrųjų yra negerai“ arba „jei aš pasitaisysiu ar kažką apie save pakeisiu, tai manęs nebeįžeidinės“. Tačiau šios mintys nebūtinai atspindi tiesą ar realią situaciją. Kai kyla tokios mintys, visai vertinga būtų pašnekėti apie tai su artimaisiais.

Žmogus nukentėjęs nuo psichologinio smurto bus linkęs stengtis išvengti bet ko, kas kelia konfliktą ar smurtaujančiojo pyktį. Svarbu pabrėžti ir tai, kad kai žmogus jaučiasi emociškai įskaudintas, dar nebūtinai reiškia, jog prieš jį buvo naudotas psichologinis smurtas. Tam, kad kito žodžiai būtų laikomi psichologiniu smurtu, jie turi būti išsakyti specialiai, su tyčine intencija įskaudinti ar suniekinti asmenį. Tikrai ne kiekvieno konflikto metu, kai jauteisi įskaudintas, buvo naudojamas psichologinis smurtas. Tačiau psichologinį smurtą yra sunku ignoruoti ar jo nepastebėti, nes jis vyksta pasikartojančiai, o nukentėjusysis jaučiasi labai nemaloniai. Daugelis patyrę psichologinį smurtą pasakys, kad tai gali skaudėti taip pat ar net dar labiau nei fizinis smurtas.

Kodėl kai kurie žmonės smurtauja psichologiškai?

Priežasčių taip pat daugybė. Vieni smurtaudami siekia naudos, stiprybės, galios. Kiti tuo tarpu siekia keršto, net jei jis ir nėra nukreiptas į nukentėjusį asmenį. Dar kiti smurtaudami siekia numenkinti kitus, kad patys nors trumpam pasijustų vertingesni. Smurtautojas projektuoja savo žodžius, nuostatas ir veiksmus į nekaltą žmogų, dažniausiai ir dėl to, kad smurtaujantieji nėra išsprendę savo pačių psichologinių problemų. Psichologiškai smurtaujantys žmonės dažnai ir patys turi emocinių sunkumų. Smurtautojai žodžiais dažnai yra tie žmonės, kurie patys buvo įskaudinti kitų, tad smurtautojais tampama, o ne gimstama. Žmogaus aplinka ir šeima turi įtakos, ar žmogus vėliau naudos psichologinį smurtą kaip jėgą ir galią prieš kitus. Kitaip tariant, kuo daugiau nemalonių jausmų agresorius sukels kitam, tuo stipresnis jis jausis ir tuo labiau jis tarsi kompensuos savo silpnas vietas.

Bet ar gali būti, kad mes patys naudojam psichologinį smurtą? Galbūt mes nuvertiname, juokiamės, šaipomės iš savo artimųjų? Kai mes pykstame ant mūsų artimo ar mylimo žmogaus patys jaučiamės nuvertinti ar nepakankamai mylimi. Tuomet siekdami susigrąžinti vertės jausmą, patys nesąmoningai įžeidžiame mums artimą žmogų, priversdami jį jaustis nuvertintam ir nemylimam. Tai gali tapti uždaru ratu, kai vienas kitą žeidžiame ir patys nusiviliame bei bandome susigrąžinti savo vertę atimdami iš kito. Tačiau dažniausiai, jei mums nepatinka artimo elgesys, užtenka tiesiog apie tai nuoširdžiai pasikalbėti, be užgauliojimų ir nuvertinimo. Jei vis dėl to jauti, kad psichologiškai smurtauji prieš kitus, paklausk savęs, kas skatina taip elgtis, iš kur tai kyla, kokią žaizdą bandome užtaisyti kitų sąskaita? Galiausiai, jeigu nepavyksta pačiam rasti atsakymų, ieškoti atsakymų padėti gali psichologas ar psichoterapeutas.

Na, o jei manai, kad patiri psichologinį smurtą iš savo artimo žmogaus, pasistenk pasikalbėti apie tai su kuo nors, ieškok pagalbos, kreipkis į specialistą. Pripažinti sau, jog mylimas žmogus nuolatos skaudina, gali būti be galo sudėtinga. Todėl suprantama, jog tokiais atvejais tikimasi, kad smurtautojas pasikeis arba susiprotės ir nustos taip elgtis. Bet be jokių pokyčių ar pagalbos, smurtas staiga nenustos. Pokyčiai ir išsilaisvinimas nuo psichologinio smurto didžiąja dalimi priklauso ir nuo tavęs. Tad netylėk, apsaugok save.

CV

Gintė Gudzevičiūtė

„Esu baigusi studijas Vilniaus universitete ir įgijusi klinikinės psichologijos magistro laipsnį. Priklausau Lietuvos psichologų sąjungai. Konsultavimo patirtį pradėjau kaupti savanoriaudama emocinę paramą teikiančioje organizacijoje ,,Jaunimo linija”, kurioje įsitikinau, kad atviras ir nuoširdus pokalbis tarp žmonių ne tik ramina, bet taip pat padeda rasti atsakymus. Dėl nepalankių gyvenimo aplinkybių ar sunkumų, vienam kartais būna sunkiau išgyventi savo rūpesčius, atrasti išeitį, apima liūdesys, užvaldo įtampa, prarandama pusiausvyra. Tikiu, kad tokiu atveju gali padėti pokalbis, kuriame esi išklausytas, nekritikuojamas, suprastas. Tad kviečiu pasikalbėti!“

Domėjimosi sritys:
  • Jausmai (nerimas, liūdesys, depresija, pykčio protrūkiai);
  • Tarpasmeninių santykių sunkumai ir problemos;
  • Perfekcionizmas, įkyrios mintys;
  • Nepasitikėjimas savimi;
  • Krizinės situacijos.
Užsiimu: individualiomis konsultacijomis, grupiniais užsiėmimais, vedu seminarus.
Tikslinės grupės: paaugliai, suaugusieji.
Kalbos: lietuvių, anglų.
Gintė Gudzevičiūtė

Klinikinės psichologijos magistrė, Lietuvos psichologų sąjungos narė, vedanti grupinius užsiėmimus, individualias konsultacijas bei viešus seminarus. Specializuojasi ir domisi tarpasmeninių santykių sunkumais ir problemomis, jausmais (nerimas, liūdesys, depresija, pykčio protrūkiai), krizinėmis situacijomis.

6 komentarai:

Miglė

Sveiki! Kaip vertinate dabar populiaria vaiku knyga „Kake Make ir Netvarkos Nykstukas“, ar joje nepastebite psichologinio smurto elementu?

Edita

ar yra toks kaip emocinis smurtas?

    Edita,

    emocinio ir psichologinio smurto terminai susipynę ir yra įvairių nuomonių dėl jų skirtumų, tačiau taip, toks dalykas kaip emocinis smurtas yra ir jis dažnai naudojamas kaip psichologinio smurto sinonimas.

Regina

Sveiki, Ginte, noriu paklausti, šeimoje tarp vyro ir žmonos yra santykiai lyg ir pagrysti bendra veikla, vienas iš jų atlieka didžiąją dalį visų pareigų, prisiima visą atsakomybę už viską kas vyksta ne tik šeimoje, bet ir veikloje. Santykiuose nėra smurto, tačiau tik vienas jaučiasi pateknintas, realizuojantis save ir laimingas šeimoje. O prisiėmęs visa atsakomybę ir atiduodantis save visą, jaučiasi išsekęs, gyvenantis tarsi kito gyvenimą. Nebeturintis jėgų sau, nes visiems kito asmens sumanymams ir pareigoms įvykdyti tiesiog jas jau atidavęs. Santykiai tokie susiklostė per 13 bendro gyvenimo metų. Neįvertinimas, nematymas kito žmogaus elementaraus nuovargio, neįvertinimas jo pastangų, nuvertinimas problemų ir nepalaikymas ligos atveju ir begalė kitų atvejų kurie lyg ir nėra konfliktiški ar kitą žalojantys, tačiau visumoje alinantys ir vedantys depresijos keliu iki kraštutinių minčių. Kaip tokius santykius vertintumetė kaip specialistė? Ką patartumete šioje situacijoje?

    Sveiki, Regina,

    jei teisingai suprantu Jūsų klausimą, klausiate kaip vertinčiau santykius, kuriuose vienas žmogus jaučiasi prisiimantis daug didesnę dalį atsakomybės ir atiduodantis save, negu kitas. Deja nelabai galiu vertinti šią situaciją, nes nežinau tokių susiklosčiusių santykių priežasčių. Tačiau tikiu, kad tokie santykiai gali būti varginantys, liūdninantys ir kaip Jūs teigiate – vedantys depresijos keliu.

    Apibūdintoje situacijoje teigiate, kad vienas partneris jaučiasi patenkintas, o kitas yra nelaimingas. Tačiau norėtųsi išgirsti kaip šiuos santykius apibūdintų antrasis partneris. Ar jis/ji matytų santykius tokius pačius kaip ir Jūs, ar šiuos santykius vertintų kitaip. Nelabai galime spręsti apie kitą žmogų jo nepaklausus, lygiai taip pat kitas sutuoktinis nežinos kaip jaučiatės, jei jam nepasakysite. Tad vienas efektyviausių būdų gerinti savijautą santykiuose yra kalbėti apie savo jausmus ir mintis su savo sutuoktiniu. Noriu tikėti, kad santykiais patenkintas asmuo neverčia savo sutuoktinio prisiimti visos atsakomybės, imtis visų darbų ir atiduoti save visą. Gali būti, kad toks pasišventimas yra paties nepatenkinto žmogaus santykiuose pasirinkimas. Tačiau, kaip ir minėjau, apie šią santykių situaciją galiu tik spekuliuoti, kadangi nežinau kaip šie santykiai klostėsi per 13 bendro gyvenimo metų. Tad, jei kuris nors iš partnerių santykiuose jaučiasi nelaimingas, nepatenkintas, išalintas ir einantis depresijos keliu, labai naudinga yra apie tai kalbėti, tad svarbu ir kad ieškote atsakymų.

    Kaip ir minėjau, labai svarbu, kad santykiuose būtų klabama apie savo jausmus ir mintis. Bet taip pat yra naudinga kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, nes konsultacijų metu žmogus gali pažinti save santykiuose, analizuoti konkrečias situacijas, ieškoti naujų reagavimo būdų, kurie padėtų megzti lygiavertiškesnius ir nuoširdesnius ryšius.
    Sėkmės!

* - privalomi laukeliai

Psychology and training centre is always looking for partners around the world. We provide: trainings, psychological counseling, crisis management and other business consulting services. If your are looking for partner in training and consulting services –  please, do contact us!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Company code: 303369354
Address: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

phone: 8 700 800 09
e-mail: info@pimc.lt

Центр психологии и учения всегда ищет партнеров по всему миру. Мы предлагаем: учения, психологическое консультирование, антикризисное управление и другие консультационные услуги бизнеса. Если Вы ищете партнера в сфере  обучения и консультационных услуг – пожалуйста, свяжитесь с нами!

Psichologijos ir mokymų centras, UAB
Код компания: 303369354
Aдрес: Kauno g. 30-201,
LT-03202, Vilnius

телефон: 8 700 800 09
эл.почта: info@pimc.lt